Pergudraukite save kvėpuodami

Dauguma patvirtins: vargu ar per savaitę būna bent viena diena, kad praeitų be nerimastingų minčių. Saikingas jaudulys gali būti naudingas, tačiau, kai jis ima trukdyti atlikti kasdienes veiklas, pravartu išmanyti kaip nusiraminti.

Pamėginkite prisiminti, kada paskutinį sykį dėl kažko nerimavote. Jei priklausote daugumai, turbūt jaudulio kasdien patiriate per akis. Galbūt nervinotės prieš svarbų pokalbį su vadovu? Galbūt reikėjo skaityti pranešimą didelei auditorijai (kad ir kiek ruoštumėtės, vis tiek džiūsta burna ir dreba rankos)? Gal buvote nepažįstamų žmonių pilname kambaryje ir kūnu bėgiojo šiurpai, vien pagalvojus, kaip reikės užmegzti pokalbį?

Ericas Potteratas, JAV specialiųjų karinių jūrų pajėgų psichologas, išskiria vieną techniką, kuri padeda efektyviai numušti stresą per itin trumpą laiką. Neliepkite sau nurimti – geriau apsimeskite, kad jau esate nurimęs, ir tam tikra prasme „pergudraukite“ savo organizmą. Kvėpuokite lėtai ir giliai, tarsi šiuo metu gulėtumėte paplūdimyje po palme, užvertęs galvą į žydrą dangų, ir vienintelis jūsų rūpestis būtų išsirinkti, kokios spalvos skėtuką įsidėti į savo kokteilį. Netrukus turėtumėte pajusti, kaip jūsų kūnas ir protas pasiduoda šiam atsipalaidavimo žaidimui.

Kodėl tai veikia? Kai nervinamės, organizmas tarsi spaudžia greičio pedalą: aktyvinasi su stresu susijusi simpatinė sistema, širdis ima plakti tankiau, pradedame prakaituoti, kvėpavimas pagreitėja, tampa paviršutiniškas. Nuspausti stabdį padės kontroliuojamas gilus, ramus kvėpavimas. Visų pirma, kai galvojame apie kvėpavimą, mažiau mąstome apie tai, kas kelia stresą. Antra, organizmą „suklaidiname“, nes elgiamės priešingai, nei elgiasi streso apimtas žmogus.

Naudinga išbandyti ir pastaruoju metu ypač populiarų „dėžutės“, arba „keturių kampų“, kvėpavimą. Susiraskite objektą, turintį keturis kampus: paveikslą, knygą, kompiuterio ekraną, langą ar pan. Žiūrėdami į vieną kampą keturias sekundes įkvėpkite per nosį (kvėpuokite pilvu, ne krūtine – pilvas įkvepiant turėtų pastebimai išsipūsti). Tada akimis pereikite prie šalia esančio kampo ir keturias sekundes būkite sulaikę kvėpavimą. Akimis nukeliaukite prie trečiojo kampo ir keturias sekundes iškvėpkite pro burną. Ties paskutiniuoju kampu keturias sekundes vėl sulaikykite kvėpavimą. Kartokite tai 4–5 minutes. Kvėpavimas turi būti gilus ir tolygus. Taip kvėpuojant „įsijungia“ parasimpatinė sistema, kuri organizmą ramina ir padeda išlaikyti emocijų kontrolę.

Jaudulys pažįstamas kiekvienam mūsų – ne paslaptis, kad jis susijęs su visa „puokšte“ nemalonių simptomų: įskaitant irzlumą, įtampą, nesugebėjimą nei deramai susikaupti, nei atsipalaiduoti. Natūralu, kad dažnai pasikartojančio nerimo norisi išvengti. Todėl kiekvienam naudinga savo žinių dėžutėje turėti keletą paprastų praktiškų įrankių, kuriuos galima taikyti kasdienėse situacijose – ypač tada, kai raminančios arbatos nėra po ranka, o valandoms meditacijų ir ilgiems pokalbiams ant terapeuto kušetės šiek tiek trūksta laiko.