Mūsų žodžiai - tai mes. Jie turi galią.

Manau, kad tarp nepraustaburniškumo ir profaniškumo yra tiesioginė proporcija.  Suprantu norą sukelti šoką, bet nesuprantu vulgarumo, kuris visiškai nieko neprideda.

Nedraugauju su žmonėmis, kurie nešvankybes rašo kaip būdvardžius ir prieveiksmius. Nenorėčiau  su tokiais žmonėmis „brančinti“ , tai kodėl norėčiau juos skaityti? Bet nepraustaburniškumas didėja su pagreičiu. Ne vienas matomas asmuo Lietuvoje  šiame lauke mėto bombas. Spėju, kad jie stengiasi būti madingi. Bet tai, kas jiems pavyksta - apgailėtina.

Ironiška, bet vis vulgaresnės kalbos susilpnina jų galią. Kuo daugiau jų girdime, tuo mažesnė tikimybė, kad mus tai šokiruos. Taigi pačios pastangos šiuolaikiškai šokiruoti duoda priešingą efektą: kalbėtojas yra tik vienas iš minios. kuris kaukdamas laukia dėmesio.

Nepadorumas yra beprasmis, juokingas be išliekamosios vertės. #profanity