Kada vyras-nereikalingas

Mylinčio vyro troškimas yra daryti savo moterį laiminga. Šį jo troškimą moteris gali užgesinti trim būdais: būdama nuolat nepatenkinta vyru, neleisdama jam dėl moters pasistengti ir priimdama vyro pastangas „už gryną pinigą“. Šiame skyriuje kalbėsime apie antrą būdą, t. y. perdėtą moters savarankiškumą neduodant vyrui galimybės būti naudingu.

Moteris, kuri viską daro pati, įprastai vadovaujasi vienu iš šių požiūrių į santykius ir gyvenimą: 

• Pasidarysiu pati ir nereikės jaustis skolinga.

• Pasidarysiu pati, nes vyras padarys blogiau ar ne taip, kaip man reikia.

• Pasidarysiu pati, nes aš tą sugebu ir man nereikia niekieno pagalbos.

• Pasidarysiu pati, kad būčiau kuo geresnė vyrui ir jis manęs nepaliktų.

Pasidarysiu pati ir nereikės jaustis skolinga

Tokio požiūrio laikosi moterys, kurios yra linkusios už vieną vyro pastangą susimokėti keliomis pastangomis vyrui. Tai moterys, kurios sulaukusios gelių padarys skanią vakarienę, sutvarkys namus, padarys vyrui masažą, kelis vakarus iš eilės jo nejudins ir pasirūpins vyro komfortu. Tai moterys, kurios už pastangas atsilygina tarnyste ir kurioms paprastas „ačiū“ atrodo arba gerokai per mažai arba apie padėką žodžiu jos net nepagalvoja. Paslaugos paprašymas iš vyro šioms moterims reiškia tokią didelę skolą iš jų pačių pusės, kad pasidaryti viską pačiai skamba kaip žymiai geresnis pasirinkimas.

Šiam požiūriui atstovauja moterys, linkusios kontroliuoti aplinką ir pykstančios kiekvieną kartą, kada kas nors įvyksta ne pagal jas. Kadangi joks žmogus, vyras tame tarpe, negali atlikti visko tiksliai taip, kaip reikia kontroliuoti mėgstančiai moteriai, ji mieliau imasi viską daryti pati. Šio požiūrio variklis yra nepasitikėjimas gyvenimu ir didelis nesaugumo jausmas arba nebranda ir kaprizingumas. Pirmu atveju moteriai baisu, kad gyvenimo kontrolė išslys iš jos rankų ir ji pasijus vėtoma ir mėtoma nežinios. Antru atveju moteris jaučiasi visatos centru, kurioje tik ji viena žino kaip viskas turi vykti ir visi kiti jos akyse yra nekompetentingi.

Šiuo požiūriu vadovaujasi moterys, bandančios įrodyti savo savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo visų, tame tarpe ir vyro. Jos kovoja už savo laisvę, teisę į individualumą ir asmeninį gyvenimą. Šioms moterims vyras tampa tuo žmogumi, kurį jos naudoja savo nepriklausomybės įrodymui demonstruodamos, kad gali apsieiti be jo, būti vienos ir vyras joms yra nereikalingas. 

Moterys, kurios laikosi šio požiūrio bijo būti vienos arba jaučiasi menkavertės ir yra sudievinusios vyrą. Jų gyvenimo tikslas yra šeima, ir vyro išlaikymas poroje. Tokios moterys paprastai yra pamiršusios save, savo norus, poreikius ir visą dėmesį sutelkusios į vyro poreikius bei pastangas tuos poreikius patenkinti. Paprastai jų žinios apie vyro poreikius apsiriboja jų pačių įsivaizdavimu ko reikia vyrui ir dažnai tai būna tie poreikiai, kurie yra svarbūs pačioms moterims. Šalia šių moterų vyrai jaučiasi kaip šalia mamos.

Moterys, kurios viską daro pačios ir itin rūpinasi vyru, santykiuose sulaukia vienos iš šių dinamikų: 

• jos susiranda vyrą, kuris mielai priima rūpestį, finansinį išlaikymą ir naudojasi tuo; 

• vyras, kuris potencialiai gali ir nori rūpintis moterimi, tampa nesuinteresuotu to daryti bei pasyviu santykiuose; 

• vyras, kuris nori rūpintis ir jaustis reikalingu, susiranda moterį už santykių ribų, kuri leidžia jam tai daryti ir tokiu jaustis. 

Paskutinis scenarijus dažnas porose po ilgų santuokos ar bendro gyvenimo metų. Ne viena moteris tiki, kad vyrą šeimoje išlaiko komfortas ir stabilumas: vakarienė kiekvieną dieną, išskalbti drabužiai, sutvarkyti kambariai ir t.t. Vyrui tokia saugi atmosfera yra svarbu bei reikalinga, tačiau jam taip pat svarbu ir reikalinga turėti iššūkių. Kodėl?

Vyro dėmesys krypsta ten, kur yra problema, kad ir kokia ji būtų. Santykių pradžioje moteris, net ir ta, kuri lengvai ir greitai prisileidžia vyrą, yra nauja, nepažinta, tam tikra mįslė, kurią vyras nori įminti. Geriausiu atveju ji dar ir ne taip paprastai pasiekiama, tad vyrui tenka pasistengti ir pakovoti. Jei po kurio laiko moteris tampa patogi, darbšti ir rūpestinga, vyro dėmesys liaujasi į ją krypti. Sfera, kurioje  nėra problemų, kuri puikiai veikia, vyrui nėra įdomi ir jis ieško vietų, kuriose rastų iššūkių. Viena iš didžiausių savarankiškų moterų klaidų yra neduoti vyrui iššūkio arba duoti iššūkius tokia forma, kuri vyrą dar labiau atitolina nuo moters pvz.: nepagarbiai kalbėti ir elgtis, kelti skandalus, konfliktus, badyti į vyro silpnybes ir t.t. 

Mylintis vyras už savo pastangas iš moters nori dviejų dalykų – matyti ją laiminga ir girdėti dėkingumo žodžius. Moterims įprasta už paslaugą atsilyginti paslauga, t. y. jei vyras nuplovė moters mašiną, ji sutvarko namus ar padaro vakarienę. Jei vyras atneša gelių, ji pasiūlo arbatos ar išlygina marškinius. Kuomet moteris nori paslaugų iš vyro, vyrui paslaugos iš moters nėra reikalingos. Žinoma, vyras mielai priims vakarienę ar išlygintus marškinius, tačiau tai nepatenkins jo poreikio girdėti dėkingumą ar matyti moterį laimingą dėl to, ką vyras jai padarė. 

Paslauga už paslaugą tam tikrais atvejais gali būti taikoma, tačiau tik tada, kada yra aiškus sutarimas: aš tau padarau nugaros masažą, o tu mane už tai nusiveži pietų; mes nuvažiuojam pas mano giminaičius, o aš tau pagaminsiu tavo mėgstamą patiekalą. Daliai vyrų tokie mainai bus tinkami, o daliai ne. Tačiau visiems vyrams tinkama ir priimtina girdėti iš moters dėkingumą už jo veiksmus ir pastangas.

Dėkingumas ne tik patenkina vyro poreikį būti įvertintu moters akyse, tačiau skatina jį vis labiau dėl jos stengtis. Prašymas ir dėkingumas yra geriausiai veikiantis kokteilis auginti gerąsias vyro savybes vietoje įprasto, suplakto iš priekaištų ir kritikos. Kodėl?

Pozityvus stimulas yra kur kas stipresnis už negatyvų. Negatyvus stimulas išmoko žmogų vengti to, kas šį stimulą sukelia. Jei tai yra žmona, vyras išmoksta vengti žmonos. Pozityvus stimulas skatina žmogų daryti tai, kas žada daugiau pozityvaus stimulo. Vėl gi, jei tai yra žmona, vyras sieks daryti viską, ką gali, kad toliau matytų ir girdėtų tai, kas jam yra malonu. Negatyvus stimulas kausto, kelia baimę, pasipriešinimą, įtampą, pyktį. Daug geresnius rezultatus bet kokioje srityje pasiekia tas žmogus, kuris yra skatinamas, o ne baudžiamas. Bausmė sukausto žmogų ir sumažina jo potencialą iki minimumo, t. y. jis daro lygiai tiek, kiek reikia tam, kad nebūtų nubaustas. Tuo tarpu skatinimas leidžia augti ir plėstis visam potencialui, kurį žmogus turi. Vyrui bausmė yra priekaištai, kaltinimai ir nepatenkinta, pikta žmona. Skatinimas – padėka, šypsena, atvirai reiškiamas džiaugsmas ir malonus elgesys su vyru. 

Vyras eina ten, kur jam gerai, kur juo džiaugiamasi ir kur jis gali būti naudingas. Naudingu vyras tampa girdėdamas moters norus ir galėdamas juos įgyvendinti. Tam, kad vyras norėtų įgyvendinti moters norus, jam reikia paskatinimo tai daryti, o paskatinimas yra dėkingumo žodžiais ir reiškiamas džiaugsmas. Kaip atrodo teisinga ir neteisinga padėkos:

Teisinga padėka:

• yra nuoširdi, be veidmainiavimo ar bandymo įtikti. Padėką galima sustiprinti, prailginti, tačiau nereikia persistengti ir padaryti spektaklio;

• ilgesnė ir išraiškingesnė nei trumpas, tylus burbtelėjimas – ačiū;

• išsakoma su šypsena, maloniai;

• išsakoma ne tik už ypatingus veiksmus, bet ir už kasdienes „smulkmenas“ ir netgi pastangas, jei rezultato nėra ar šis ne toks, kokio norite, tačiau vyras stengėsi;

• skamba panašiai į tai: „ačiū tau už gėles, nuostabūs žiedai, maloniai mane nustebinai“, “ačiū tau, kad užsukai į parduotuvę“, „žinau, kad nepavyko surasti ko prašiau, bet ačiū tau, kad paieškojai“.

Neteisinga padėka:

• išsakoma trumpai, automatiškai, nekreipiant dėmesio į vyrą ar į tai, ką jis padarė;

• išsakoma tik už ypatingus atvejus, didelius siurprizus, išskirtines pastangas;

• išsakoma su paslėpta pašaipa, nepasitenkinimu, sumenkinant vyro darbą ar pastangas;

• skamba panašiai į tai: „ačiū, maniau jau niekada nesulauksiu iš tavęs gėlių“,“na ačiū ir už tiek“, „aha, ačiū“, „ačiū, bet reikėjo padaryti visiškai kitaip“.