Išminčių turtai

Atidžiai sekę žvaigžde, išminčiai buvo atvesti prie Jėzaus ir apsaugoti nuo klastingojo Erodo. Šiandien Šventasis Raštas mus kviečia pasitikėti Dievo vedimu, nes jis visada mus veda arčiau tų, kurie padeda vykdyti mums skirtą misiją gyvenime. Jis ne tik mums dovanojo mūsų svajones ir siekius, bet taip pat siunčia tinkamų žmonių, kurie padeda gyventi pagal savo pašaukimą. Dievas žino, kokio žmogaus mums reikės šiais metais. Jis žino, koks žmogus mus pakeis ir tęs mūsų darbus po dešimties metų. Bet taip dažnai žmonės nori viską padaryti patys. Jie vaidina, kaltina, priekaištauja šeimos nariams, apkalba, lenktyniauja su bendradarbiais. Nekovokime dėl paaukštinimo, bandydami įtikti ir pataikauti kitiems. Nesirūpinkite, jog dar nesuradote savo svajonių sutuoktinio. Dievas viską suplanavo taip, kad daugiausia džiaugsmo patirtumėte iš gyvenimo. Jei pasiliksime tikintys, jis mus ves tinkamų žmonių link.

Vienas vyras pasakojo, kaip jis sutiko savo gyvenimo draugę, kurios jau keletą metų ieškojo. Vieną dieną jis nuėjo pasikeisti savo laikrodžio baterijos. Užėjo į vieną parduotuvę labai skubėdamas. Ten dirbo jauna moteris, kuri jį atpažino, nes matė tarp savanorių sekmadieniais savo bažnyčioje. Jie pradėjo kalbėtis apie tą bažnyčią ir kaip jie ten pateko. Taip užsimezgė jų draugystė, ir po poros metų jie susituokė. Žinoma, kad tai daugeliui atrodo kaip atsitiktinumas. Bet tam vyrui tai buvo Dievo vedimas. Tame didmiestyje buvo keli šimtai laikrodžių parduotuvių. Tačiau jis užėjo būtent į tą, kurioje sutiko žmogų, su kuriuo jau turėjo bendrų patirčių. Jie jau keletą mėnesių meldėsi toje pačioje bažnyčioje. Eidamas į tą parduotuvę, jis tikrai nesitikėjo, kad ten susiras gyvenimo draugę. Jei tikėsime jo pagalba ir veikimu, jis ves mūsų žingsnius į tą vietą, kurioje turėtume būti tam tikru metu.

Kai kurie iš mūsų vargstame dėl didelių sveikatos, šeimos, darbo, finansinių, ir dvasinių problemų. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad mes vis dar praleidžiame daug laiko su piktais, šiurkščiais, kaltinančiais žmonėmis. Turime atidžiai stebėti, su kokiais žmonėmis praleidžiame daugiausia laiko. Tie žmonės gali būti turtingi, įtakingi ir patyrę savo srities ekspertai. Tačiau nebūtinai jie yra mums tinkami draugai, vadovai, partneriai ar bendradarbiai. Kartais labai daug vilčių sudedame į tokius žmones, bandydami jiems įtikti, pataikauti, vykdyti kiekvieną prašymą. Manome, kad nuo jų priklauso mūsų gyvenimo sėkmė ir svajonių išsipildymas. Nepamirškime, kad ne jie nulemia mūsų ateitį, bet Dievas turi mums parengęs patį geriausią mūsų gyvenimo planą.

Sekime išminčiais: „Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, išminčiai kitu keliu pasuko į savo kraštą“ /Mt 2, 12/. Labai svarbu apmąstyti, su kokiais žmonėmis bendraujame ir palaikome glaudžius ryšius. Bendravimas su tam tikrais žmonėmis gali praturtinti mūsų profesinę, finansinę, intelektinę bei dvasinę sritis. Bendraudami perimame kitų žmonių dvasines vertybes ir sukauptus turtus. Jei bendraujame su tais, kurie yra labai pavydūs, ta pati dvasia tuomet perduodama ir mums. Jei jie nesąžiningi, šiurkštūs ir nepagarbūs kitiems, ta pati dvasia perduodama ir mums, kai su jais bendraujame. Nenustebkime, kai po tam tikro laiko, praleisto su jais, elgsimės ir mąstysime panašiai kaip ir jie. Tampame panašūs į tuos, su kuriais bendraujame. Neįsileiskime į savo draugų, bendradarbių ir artimųjų būrį tų, kurie neša purvą ir blogį į mūsų gyvenimą. Taip darydami, leisime Dievui vesti į mūsų gyvenimą jo mums siunčiamus žmones. Kurkime erdvę atvirą Dievo malonės turtams. Jei klausysime Dievo balso, jis bus palankus mums.

Vienas mano mokytojas jau daug metų dirba organizacijų vadovu konsultavimo srityje. Prieš trisdešimt metų jis buvo mažai žinomas savo srities specialistas. Po daugelio metų kruopštaus ir ištvermingo darbo jį pažinojo tik keletas organizacijų visame krašte. Per vieną konferenciją jis netikėtai susipažino su vienu iš dalyvių. Tai buvo kelių didelių dienraščių savininkas. To trumpo pokalbio metu jis buvo labai nustebintas jauno konsultanto idėjomis, kaip panaudoti dvasingumą tobulinant verslo organizacijas. Jo nerealistiškos idėjos jam atrodė labai patrauklios. Jis paprašė, kad visi jo laikraščiai aprašytų susitikimą su šiuo jaunu organizacijų specialistu. Kitą savaitę visose verslo ir vyriausybinėse organizacijose buvo kalbama apie šį jauną kunigą. Jis tapo vienu iš žymiausių šalies organizacijų vystymo specialistų beveik per vieną naktį. Šis kelių minučių pokalbis suteikė tiek, kiek jis savo jėgomis nebūtų pasiekęs per visą gyvenimą.

Savo gyvenime sutikau daug žmonių, kurie atvėrė man duris, kai padėtis atrodė beviltiška. Tikiu, kad Dievas man dabar siunčia daug žmonių, kurie mane parems, mane pakylės, tęs mano sielovados darbus ateityje. Dievas gali per vieną sekundę siųsti vienintelį žmogų, kuris padės nuveikti ir pasiekti daugiau, negu mes patys savo jėgomis per visą gyvenimą. Tačiau neturėtume nerimauti, nes jie visi jau sudėlioti taip, kad tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje juos sutiktume. Mums tereikia tik tikėti ir toliau ramiai darbuotis dėl savo svajonių išsipildymo. Net ir tada, kai atrodo, kad visi nusiteikę prieš mus, tikėkime, jog Dievas jau viską sudėliojo taip, kad mes sėkmingai nugalėtume visas kliūtis.

Gyvenkime kaip išminčiai, kurie, išklausę karalių, nesekė juo. Jie sekė Dievo vedimu, kuris juos vedė Jėzaus link /Mt 12, 9/. Gyvenkime su jautria širdimi ir atviromis akimis. Melskimės kiekvieną rytą: „Dieve, parodyk man, kuriam žmogui turėčiau perduoti tavo palaimą, kuriam žmogui turėčiau patarnauti varge. Padėk man, kad nepraeičiau pro tą, kuriam reikia padrąsinimo ar paguodos. Siųsk man tą žmogų, kurį galėčiau pakylėti arčiau tavęs.“ Kiekvienas iš mūsų pažvelgę į nueitą gyvenimo kelią galime surasti tų akimirkų, kai galime atpažinti Dievo globojančią ranką. Galime prisiminti, kaip sutikome savo sutuoktinį, kaip gavome paaukštinimą ar mėgstamą darbą, ar nepakartojamų akimirkų su savo vaikais. Jei Dievas tai padarė praeityje, jis tikrai padarys dar daugiau stebuklų ateityje. Jis jau paskirstė visus žmones, kuriuos mums reikės sutikti. Uoliai darbuokimės tikėdami, jog prieš mums ateinant į šį pasaulį jis jau numatė, kuriuos žmones turėsime sutikti, kad turėtume daugiau ramybės ir džiaugsmo, vykdant mums skirtą misiją gyvenime.

KUN. RYTIS GURKŠNYS SJ Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius