Atsipalaiduokite ir mėgaukitės gerais santykiais

Sveikata yra laikoma vertybe. Vargu ar galėtumėte tam prieštarauti, tačiau ar kada pagalvojote, ką tai reiškia jums? Ką sveikata duoda jūsų gyvenimui, jo kokybei ir santykių kokybei? Vertybė yra žodis, kuris reiškia kažką neapibrėžto, neasmeniško, bet vargu ar yra kas nors labiau asmeniško nei jūsų kūno funkcionavimas. Ką kūno funkcionavimas turi bendro su santykiais? Labai daug, nes tik kūno ir jo funkcijų pagalba jūs apskritai galite patirtį šį gyvenimą ir santykius.

Paprastai rūpestis sveikata asocijuojasi su mityba ir sportu. Fizinis judėjimas ir sveika mityba yra svarbu kūno sveikatai, tačiau vis dažniau kalbama apie svarbesnius, labiau esminius dalykus, labiausiai įtakojančius kūno ir psichikos sveikatą. Šis pagrindas yra poilsis ir gebėjimas visapusiškai kuo giliau atsipalaiduoti. 

Jei nepakankamai pailsite, jei esate įsitempusi, stresuojate, negalite atsipalaiduoti, nesvarbu kaip sveikai maitinsitės ar kaip atsakingai darysite rytinę mankštą, jausitės taip, tarsi atideliotumėte problemą, o ne ją sprestumėte iš pagrindų. Pailsėjęs ir atsipalaidavęs kūnas kur kas pajėgesnis pasisavinti maisto medžiagas ir iš mažiau maistingo maisto bei pašalinti toksinus jei maitinatės prasčiau ir mažiau judate. Ne gana to, visapusiškas poilsis ir gilus atsipalaidavimas suteikia noro sportuoti, įkvėpimo keisti mitybą ir gyvenimo būdą, jei tokie pokyčiai reikalingi. Atsiranda tam reikalingų psichinių resursų, kurių dėka galima lengviau susitvarkyti su diskomfortu, kylančiu keičiant gyvenimo būdą. Atsipalaidavusiuose raumenyse, organuose, audiniuose gerėja kraujo cirkuliacija, susibalansuoja visų organų veikla ko jokie fiziniai pratimai ar mankštos negalės padaryti tol, kol juos pabaigusios vėl grįšite prie įprastos įtampos ir pervargimo. Kaip tai susiję su santykiais? Labai stipriai. Prisiminkite, kada paskutinį kartą ką nors skaudėjo – dantį, galvą, pilvą. Kaip jautėtės? Kiek noro bendrauti, kiek kantrybės turėjote? Daugelis mūsų nebejaučiame, su kokiais skausmais kūne vaikščiojame ir nebežinome, kaip tai įtakoja mūsų gerbūvį, gyvenimo ir santykių kokybę, kadangi pamiršome, ką reiškia būti ramiais ir atsipalaidavusiais. Dabar prisiminkite ar įsivaizduokite laiką, kada atostogavote ir buvote gerai pamiegojusi, pailsėjusi, maloniai leidote laiką, gal būt lepinotės SPA ar masažais. Kaip jautėtės tada? Kokia buvo jūsų gyvenimo, bendravimo su žmonėmis kokybe? Palyginkite šiuos du kraštutinumus – skausmo ir atostogų – ir suprasite, kiek stipriai sveikata ir bendra savijauta įtakoje viso gyvenimo, o tame tarpe ir santykių kokybę.

Poilsis yra kertinis sveikatos akmuo. Kol esate pervargusi, niekas kitas išskyrus poilsį jums nepadės. Pas mus į konsultaciją ateina ne viena moteris, su kuria kalbame ne apie vyrą ar santykius, bet apie jos pervargimą ir būtinybę išmokti ilsėtis, rūpintis savimi. Vakarų visuomenė per paskutinį šimtmetį sukūrė du dalykus – gerokai komfortabilesnį gyvenimą ir gerokai didesnį streso lygį. Ar kada susimąstėte, kas tai per paradoksas? Gyvenimas tapo patogesniu, galime mažiau jaudintis dėl ligų pagerėjus medicininei priežiūrai, greičiau keliaujame, tarpusavyje susisiekiame akimirksniu net jei esame kituose pasaulio galuose, o streso lygis katastrofiškai didelis. Žmonės turėjo mažiau su stresu susijusių problemų tada, kada keliavo karietomis, susirašinėjo laiškais, neturėjo šilto vandens, o sunkias ligas gydydavo nuleisdami kraują kadangi geresnių metodų nebuvo. Kaip gi taip, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms jaučiamės vis prasčiau ir prasčiau? Ar  tikrai stresas yra darbe, šeimoje, gatvėje jei gyvenimas tapo patogesnis, ramesnis ir saugesnis? 

Stresas nėra išorėje, jis yra žmogaus psichikoje. Kuo žmogus labiau pavargęs, tuo jo psichika jautresnė, tuo daugiau streso jis patiria ir tuo jam sunkiau atsipalaiduoti ir pailsėti. Susidaro net ne užburtas ratas, o užsiveržianti kilpa – stresas kelia dar didesnį stresą. Padarykite eksperimentą: pakelkite ranką ir palaikykite ją 10 sekundžių. Tada nuleiskite ir pažiūrėkite kaip greitai rankos raumenys pailsės. Dabar dar kartelį pakelkite ranką ir palaikykite ją minutę. Kaip greitai raumenys pailsėjo dabar? Ar daugiau laiko turėjo praeiti, kol nebejautėte maudimo, nuovargio? Taip pat ir pervargusiai psichikai reikia vis daugiau laiko pailsėti, kurio kaip nėra taip nėra kol nutinka du dalykai: liga paguldo į patalą ir esate priverstos pailsėti arba gyvenimas pradeda byrėti ir atkreipia jūsų dėmesį į tai, kaip jį gyvenate. Minimalus poilsio rėžimas yra geras nakties miegas tiek, kiek reikia konkrečiai jums. Geras nakties miegas neįmanomas jei esate pervargusi, įsitempusi ir net atsigulusi pusę nakties sprendžiate problemas. 

Antras kertinis akmuo sveikatai yra gebėjimas nuraminti ir atpalaiduoti psichiką. Norite žinote, ar jūsų psichika yra įsitempusi? Padarykite tokį pratimą: skirkite pusvalandį laiko ir raskite kur galėtumėte atsigulti ar labai patogiai atsisėsti. Galite užsileisti raminančią, meditacinę muziką. Kelis kartus giliai įkvėpkite ir pradėkite jausti savo kūną: pėdas, kojas, dubenį, pilvą, rankas, veidą. Lengvai sutelkite dėmesį į kūną. Pirmas požymis, kuris rodys pertemptą psichiką bus dėmesio šokinėjimas nuo pojūčių prie minčių, negalėsite išlaikyti dėmesio, mintys bėgios po problemas, reikalus, neišspręstus klausimus. Dabar nukreipkite dėmesį į pėdas ir pradėkite palaipsniui atpalaiduoti raumenis: pėdose, blauzdose, šlaunyse ir t.t. Pajauskite kiek įtampos yra jūsų kūne. Ar greitai ir lengvai galite jį atpalaiduoti? Ar atpalaiduoti raumenys vėl neįsitempia? Ypač atkreipkite dėmesį į veidą, jame kaupiasi itin daug įtampos – sukąstas žandikaulis, įtemptos akys, suraukta kakta. Visa tai rodo ne fizinę, o psichinę įtampą, kadangi raumenys, patogiai atsigulus, neturi priežasties įsitempti. Jie įsitempia dėl įtampos mintyse, streso, kurį nešiojate savo sąmonėje ir pasąmonėje, užspaustų emocijų, nerimavimų. 

Tam, kad atpalaiduotumėte psichiką ir emocijas, jei jaučiate, kad esate stipriai įsitempusi ir stresas yra rimta problema jūsų gyvenime, gali teikti rimtai padirbėti. Tam atsiranda vis platesnis metodų pasirinkimas nuo dvasingumo, meditacijų, pratimų savistabai, paleidimų ir nuolat naujai kuriamų programų. Belieka panaršyti internete, paklausinėti žmonių ir surasti sau priimtiniausią variantą. Čia pateikame porą  pratimų, kuriuos galite padaryti savo kasdieniu įpročiu ir kurie padeda atsipalaiduoti dienos eigoje:

• Lėta judėkite visada, kada sėdite ar stovite. Dažnas žmogus yra linkęs sustingti, stovėti ar sėdėti tarsi būtų į žemę įkaltas kuolas. Padarykite tokį bandymą: atsistokit ar atsisėskite ir nejudėkite. Pasistenkite visiškai sustingti ir pažiūrėkite kaip jaučiasi jūsų kūnas. Dabar labai ramiai, švelniai pradėkite linguoti į šalis ar į priekį ir atgal. Leiskite kūnui pačiam nustatyti ritmą. Galite linguoti vos vos, beveik nematomai, svarbiausia, kad judėtumėte. Stebėkite, kada dienos bėgyje sustingstate ir pradėkite lengvai judėti, pamatysite, kad pradedate šiek tiek atsipalaiduoti.

• Judėkite akimis. Daug įtampos sukuriama per akis, kadangi tai yra pagrindinis jutiminis organas duodantis mums daugiausia informacijos. Atkreipkite dėmesį, kaip tada, kada esate susimątę, mintyse sprendžiate problemas, jūsų žvilgsnis įsitempia ir sustingsta, ypač jei jūsų prastas regėjimas. Pradėkite žvilgsnius ramiai bėgioti po daiktus aplinkoje ir pabandykite galvoti apie problemas tada. Greičiausiai pamatysite, kad tai daryti gerokai sunkiau, o kartais iš viso neįmanoma. Mes labai daug laiko praleidžiame gyvendami fantazijose: kas buvo, kas bus, kas būtų, ką darysiu jei įvyks taip ir taip. Visa tai kelia įtampą, kausto kūną ir stipriai įtakoja savijautą bei sveikatą. Kada pastebite, kad aklai žiūrite į vieną tašką, pradėkite judinti akis, lengvai žvalgytis aplinkui. Pradžioje tai gali būti nemalonu ir teks įdėti pastangų, tačiau taip išmoksite labiau atsipalaiduoti ir kreiptį dėmesį į tai, kas yra aplinkui užuot galvojusi apie problemas arba neegzistuojančias situacijas.

• Kelis kartus per dieną atkreipkite dėmesį į savo kūną, ypač į tas vietas, kuriose kaupiasi įtampa ir sąmoningai jas atpalaiduokite. Per laiką, vis dažniau pastebėsite įtampą ir vis greičiau mokėsite atsipalaiduoti. Atpalaiduodama raumenis, galite pradėti jausti diskomfortą psichikoje,  pvz.: esate įsitempusi darbe nes bijote padaryti klaidą. Pradėjusi atsipalaiduoti, galite jausti vis didėjančią baimę, kuri privertė įsitempti. Jauskite tą baimę, tyrinėkite ją, pažinkite tačiau nebėkite nuo jos. Stebėkite ar galite atsipalaiduoti bent jau šiek tiek ir šiek tiek leisti sau jausti kylančius jausmus, diskomfortą. Jauskite tai ir leiskite visiems jausmams tiesiog būti be pastangų jų kontroliuoti ir noro pašalinti. Daug įtampos kūne yra todėl, kad mes nenorime susidurti su tomis emocijomis, dėl kurių įtampa atsirado. Kai kurioms įtampoms gali prireikti rimtesnių praktikų tačiau sąmoningai stebėdama savo kūną ir įtampas, žinosite kur turite problemų ir galėsite ieškoti kaip tas vietas atpalaiduoti. Kitais atvejais užteks sąmoningo stebėjimo ir nuolatinio atsipalaidavimo, kad įtampos vietos išmoktų būti be įtampos, o jūsų psichika įprastų prie atsipalaidavimo.