Marie Andersen. Kaip susitinka manipuliatorius ir auka

Manipuliatorių pritraukia tos asmenybės, kurios, nesvarbu pagrįstai ar ne, sudaro įspūdį, kad turi kaip tik tas gerąsias savybes, kurių jis pats stokoja, ir tuos trūkumus, kurie jam parankūs. Tokia potencialių aukų stiprybių bei sipnybių analizė nėra sąmoninga, lyg grobį vertinančio medžiotojo. Kai kurios asmenybės jį tiesiog nežinia kodėl patraukia, kaip ir bet ką kitą, instinktyviai. Jis, pavyzdžiui, pasirinks žmogų, kuris trykšta energija ten, kur jis pats jos neturi, ir yra silpnas ten, kur jis pats jaučiasi stiprus. Kol kas viskas atrodo normalu, čia galima įžvelgti visiškai sveiką papildomumo ieškojimą. Tačiau bėda ta, kad tai kaip tik nėra paprastas kompetencijų ir savybių papildomumas. Tai psichinio protezo paieškos.

Visiškai nesvarbu, ar kito žmogaus stiprybė, kuri sužavi manipuliatorių, yra reali ar tik įsivaizduojama, tai visada yra vidinė stiprybė, tas asmenybės pamatas, kurio jam pačiam taip trūksta. Jis taikosi į tą savo aukos savybę, kurios pavydi, kad galėtų ją sunaikinti arba ja maitintis. Jis ja pavydžiai nepasitiki. Viena ranka jis ją niekina ir laužo, kai tenka su ja susidurti tiesiogiai, tačiau kita, ypač viešumoje, ja naudojasi ir ja dabinasi.

Aukos silpnybės jam padeda ją išlaikyti šalia, kad per daug nenutoltų ir neišvengtų jo puolimų. Jis naudojasi kito žmogaus pasitikėjimo savimi trūkumu ,girdamas jį tiek, kad tasai jaustų nuolatinį tokio įvertinimo poreikį, juo labiau kad tuo pat metu manipuliatorius jam diegia kaltės jausmą, suversdamas kaltę už savo paties frustracijas. Toks kontrastinio dušo režimas, be abejo, labai destabilizuoja ir leidžia pajungti sau kitą asmenį, kurį galima atstumti ir vėl susigrąžinti, kada tik patinka.

Tad kaipgi susitinka manipuliatorius ir jo auka? Galimi trys scenarijai:

– aplinkybių primesti, nepasirinkti santykiai: kaimynystė, šeimininko ir nuomininko, o dažnai ir profesiniai santykiai;

– santykiai, kur vienas renkasi, o kitas ne: tėvų ir vaikų santykiai, be abejo, bet kartais ir santykiai darbovietėje;

– santykiai, kur renkasi abu: draugystės ir meilės ryšiai.

Labiausiai aukos turėtų susimąstyti apie tuos santykius, kuriuos jos pačios laisvai pasirinko, ir tuos, kurių nesirinko, tačiau vis dėlto sutinka pasilikti. Be abejo, mes žinome, kad ne visada paprasta išvengti nuodingo santykio, viena vertus, dėl paties jo nuodingumo, tačiau tuo pat metu ir dėl įvairių aplinkybių, kurios tartum užrakina tą santykį: bendras turtas, būsto brangumas, darbas, kurio negali sau leisti netekti, vaikai ir t. t. Negalime nuvertinti šių komplikacijų, jos kartais būna milžiniškos. Jos yra rimtas stabdis, tačiau neturėtų tapti neįveikiama spyna.

Kaip atpažinti, kad tavimi manipuliuoja? Iš pradžių tai galbūt tik nežymios manipuliacijos. Jos pasireiškia pokalbiuose, kurie mus dirgina, erzina, destabilizuoja arba verčia lipti sienomis iš susinervinimo, tačiau nesunaikina mūsų visiškai. Jaučiame, kad kitas mūsų negerbia, galbūt netgi niekina, pašiepia, menkina, yra abejingas. Tokie santykiai, žinoma, yra nemalonūs, tačiau įtampa niekada neperžengia tam tikro slenksčio. Tokie manipuliavimai yra dažni, paprasti, kasdieniški ir banalūs. Kai kurios poros taip gyvena visą gyvenimą – toks jų pasirinkimas!

Nejaukumas akivaizdus, tačiau jis ribotas laiko, tai neduoda ramybės, tačiau nevirsta obsesija, ir prie šito, kaip ir prie visų kitų nemalonumų, priprantama. Bet tai išsekina! Būtent šių nežymių įtampų ir nedidelių pastangų kartojimas pamažu išsunkia, o per ilgą laiką ir suluošina. Jis nejučia užnuodija santykius ir sunaikina pajėgumą priešintis.

Štai testas, kuris padės peržvelgti daugelį kriterijų, kurie turėtų priversti suklusti. Jie apima įvairių tipų santykius. Kiek kriterijų reikia? Visi testai yra supaprastinantys, tad tenka pasitikėti kiekvieno skaitytojo gebėjimu nuspręsti. Sakyčiau, kad jeigu jų yra daugiau nei penki, tai jau įtartina.

1. Jaučiuosi nejaukiai šiame santykyje.

2. Nesijaučiu gerbiamas.

3. Jis/ji mane nervina, varo iš proto.

4. Negaliu liautis apie tai galvoti, tai tampa įkyriomis mintimis.

5. Jaučiu stiprų poreikį papasakoti savo artimiesiems, kas vyksta šiame santykyje.

6. Sakau „taip“, kai galvoju „ne“.

7. Pykstu ant savęs, kad sutikau, tačiau sprendimo akimirką nepajėgiu rinktis, pasakyti, ką iš tikrųjų galvoju, jaučiuosi lyg pagautas.

8. Savo laikysena, žodžiais ir poelgiais esu pats į save nepanašus.

9. Nelabai aiškiai suvokiu, kas tarp mūsų vyksta.

10. Jaučiuosi įvarytas į kampą.

11. Niekaip nepavyksta padaryti, kad mano nuomonė būtų išgirsta.

12. Lieku suglumintas to, kaip pakrypsta mūsų pokalbiai.

13. Nepavyksta normaliai su juo/ja pasikalbėti.

14. Jaučiu, kad jeigu dėl ko nors apsigalvosiu, teks už tai sumokėti.

15. Jaučiu, kad neturiu erdvės derėtis dėl ko nors.

16. Esu kaltinamas tuo, ko nedariau.

17. Esu kaltinamas tuo, ką jis pats/ji pati daro.

18. Jaučiu, kad jis/ji mane niekina.

19. Jaučiu, kad jis/ji iš manęs tyčiojasi.

20. Jaučiu, kad jis/ji manęs iš tikrųjų nemyli, nors bando sudaryti įspūdį, kad myli.

21. Man nemalonu su šituo žmogumi matytis.

22. Jis/ji man kelia baimę.

23. Jaučiu jo/jos nenuoširdumą.

24. Jaučiu, kad jis/ji stengiasi mane suvilioti paviršutiniškais dalykais.

25. Jaučiu, kad jo/jos dovanos įtartinos.

26. Neapleidžia įtarimai.

27. Negaliu pasitikėti šiuo asmeniu.

28. Jaučiu, kad jis/ji kaišioja man pagalius į ratus.

29. Susidaro įspūdis, kad jis/ji blogai kalba apie mane man už akių.

30. Norėčiau nutolti, nutraukti šį santykį, bet jis/ji mane vėl susigrąžina.

Kartais šis lygmuo tėra pirmas žingsnis į kur kas rimtesnį manipuliavimą, kuris žaloja psichiką ir baugina, užvaldo protą ir pamažu naikina. Bet kuriuo atveju, ar tai būtų sutuoktinis, šeimos narys, giminaitis, darbo partneris ar bet kuris kitas asmuo, su kuriuo palaikomi nuolatiniai ryšiai, žmogus jaučia neapykantą, pyktį, visišką empatijos ir pagarbos nebuvimą. Tokio lygio manipuliacijos yra nedažnos, tačiau kur kas pavojingesnės ir tuo pat metu visiškai nepastebimos, nes jos vyksta slapta.

Kokie požymiai, kuriuos atpažįstame savyje, turėtų būti įspėjimo signalas? Visi aukščiau išvardintieji, bet ir kur kas daugiau. Esant tokiam rimtumo lygiui, kalbama jau ne apie testą. Ir, atvirai sakant, netgi vienas simptomas, ypač jeigu jis dažnai kartojasi, yra pakankamas daryti išvadą, jog laikas savimi pasirūpinti.

31. Jaučiuosi sutrikęs, susipainiojęs lyg migloje, jaučiu neapibrėžtą blogumą, kurio kilmės negaliu iš tikrųjų suprasti.

32. Viskuo abejoju, nežinau, ko noriu, nesijaučiu savo paties gyvenimo, savo norų ir minčių šeimininku.

33. Nepajėgiu mąstyti, jaučiuosi įklimpęs, sąmonė susitraukusi.

34. Jaučiu kaltę (dėl degradavusių santykių, dėl to, kad nepajėgiu kitam padėti, kad jį apleidau, kad nepavyko...).

35. Gėdijuosi to, kas su manimi darosi, bijau apie tai kalbėti, slepiuosi, nebevertinu savęs.

36. Mano emocijos labai nepastovios, nežinia kodėl imu verkti, esu perdėtai jautrus.

37. Aš kenčiu, patiriu baimę, stresą, nerimą.

38. Patiriu gilią depresiją, visiškai prarandu pasitikėjimą savimi.

39. Jaučiuosi nesuprastas, liūdnas, užsidarau savyje.

40. Jaučiuosi vienišas, izoliuotas, draugai ir šeima nuo manęs nutolsta.

41. Jaučiuosi ištuštėjęs, pavargęs, lyg po narkozės, transo būsenos, be jėgų, išsekęs.

42. Jaučiu milžinišką poreikį, kad tas asmuo mane mylėtų, pripažintų, noriu būti jam naudingas.

43. Jaučiuosi užvaldytas, apimtas to santykio, tai lyg obsesija, nuolat jį permąstau, dieną ir naktį apie jį galvoju.

45. Jaučiu, kad šis santykis man žalingas, tačiau jis mane traukia, ir aš prie jo vis sugrįžtu.

46. Jau bandžiau nutraukti santykius, bet ir vėl viską pradėjom iš naujo.

47. Visiškai nesuvokiu šio santykio prasmės, nesuprantu, kodėl jo laikausi įsikibęs.

48. Kartais norisi tą žmogų nužudyti.

49. Sapnuoju smurtą arba žmogžudystes.

50. Kartais kyla noras keršyti.

51. Savo aplinkoje nesulaukiu daug solidarumo.

52. Atrodo, kad kraustausi iš proto.

53. Nebejaučiu lytinio potraukio.

54. Prarandu apetitą, krenta svoris.

55. Patiriu fizinių simptomų, kurių medikams nepavyksta išgydyti.

56. Mane kamuoja nemiga, miegu neramiai.

57. Patiriu spazmų pilve, chronišką gastritą, rūgšties refliuksą.

58. Raumenys dažnai įsitempę, skauda galvą.

59. Širdies ritmas sutrikęs, patiriu tachikardiją, padidėjęs spaudimas.

60. Turiu vaisingumo problemų, nepavyksta pastoti.

Kiekvienas iš nusakytų dalykų yra nemalonus, skausmingas ar rimtas simptomas. Paimtas atskirai nė vienas iš jų nėra manipuliacinio santykio požymis, tačiau visi jie ganėtinai problemiški, kad žmogus suprastų, jog turi susimąstyti.

Daugeliui kyla klausimas: kodėl būtent aš? Galbūt todėl, kad buvau pažeidžiamas, nepajėgus reaguoti, lengvas grobis. O gal todėl, kad buvau linksmas ir mano gyvybingumas suveikė kaip magnetas, aš kėliau pavydą. Galbūt toks santykių tipas man buvo gerai pažįstamas. Galbūt nesijaučiau nusipelnęs ko nors geresnio. Galbūt buvau perdėm darbštus, geras, sąžiningas, paklusnus, rūpinausi kitais, gerbiau hierarchiją, buvau persmelktas pareigos jausmo. Bet gal ir todėl, kad buvau perdėm naivus (neišmanėlis? žioplys?). Galbūt buvau perdėm malonus (perdėm minkštas? pasiduodantis?). Galbūt man paprasčiausiai labai trūko meilės, jaučiau nepasotinimą pripažinimo alkį, buvau vienišas, liūdnas ir pasirengęs padaryti bet ką, kad tik nebereiktų tokiam būti (netgi atiduoti savo sielą?). Galbūt tiesiog buvau neatidus (aklas ir kurčias?). O galbūt tai tik atsitiktinumas. Taip, atsitiktinumas irgi egzistuoja! Vieną nesėkmingą dieną gali atsidurti netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Deja!

Jeigu taip atsitinka vieną kartą, jeigu žmogus gana greitai susigaudo ir imasi visų priemonių, kad išsivaduotų, tai galbūt išties buvo atsitiktinumas, fortūnos išdaiga. Netyčia pakliūti į spąstus gali kiekvienas. Jeigu taip nutinka antrą kartą, ar tai vis dar atsitiktinumas? Galbūt tikrai labai nesėkmingas sutapimas. Tačiau aišku, kad po skirtinga išore suveikė tie patys mechanizmai. Žmogus nepasimokė, nepasidarė išvadų ir vėl įkliuvo į tą pačią bėdą. Trečią kartą jau nebėra jokių abejonių – tai tikras polinkis. Kažkas tokio tipo santykiuose jį traukia, kažkas tokio tipo problemose jam patinka. Tarytum koks vidinis kompasas nuolat kreipia prie tokių asmenybių. Yra žmonių, kurie nuolat įsivelia į teismus. Ar tai atsitiktinumas? Yra žmonių, kurie nuolat turi problemų darbe. Ar tai atsitiktinumas? Yra žmonių, kurie eina nuo vienos naikinančios aitros prie kitos. Ką daryti? Jeigu jiems patinka save naikinti, galbūt tokia jų pasaulėžiūra. Tai vadinama mazochizmu. Niekas nenori pripažinti savo mazochistinių polinkių. Bet nereikia pamiršti, kad iš šito įmanoma išsivaduoti.

Iš prancūzų kalbos vertė Edita Janulevičiūtė